vilniuoti

vilniúoti, -iúoja, -iãvo Rtr, NdŽ, KŽ; L žr. vilnyti: 1. Plš Ežero bangelės (nj.) tik vilniúoja, raibuliuoja Ck. Važiuoju per ežerą – vilniúoja jau Rš. Ežeras vilniúoja – kap reiks persiirt? Rdš. Paregėjo jūrės vandenis vilniuojant M.Jan. Vandenys taškos, ir vilniuoja bala TS1900,6–7. Laiva plaukdama judino vandenį i taisė užpakaly ilgą vilniuojančią juostą rš. | Rugiai vilniúo[ja], linguo[ja] Vgr. Jei javai sunkiai vilniúo[ja] – kris grūdai Vvr. Viršum lėtai vilniuojančų rugių virveno vieversys L.Dovyd. Kalneliais bevilniuoją laukai skęsta lengvoje ūkanoje I.Šein. Įkaitę dūmai vilniavo pamaži palubėse ir iš lėto lėkė ant aukšto Vrp1890,37(V.Kudir). 2. Vilniuoja, banguoja dainelė liūdna rš. Tai mūsų jausmai ten vilniuoja ir grįžta atgal atsimušę Vaižg. 3. žr. vilnyti 4: Vėjas buvo pradėjęs smarkiai pūsti, rugius vilniuoti I.Šein. \ vilniuoti; atvilniuoti; suvilniuoti